Apklausoje dalyvavę 20-ies rajonų ūkininkai pripažino, kad didžiausiu iššūkiu 2020 metais jiems buvo gegužę iškritęs sniegas. Jeigu dar prieš keletą metų Žemaitijos, Vakarų Lietuvos ir kitų rajonų ūkininkai pagrinde draudėsi nuo iššalimo ir liūties rizikos, tai 2021-ųjų derliaus sezonui jie jau ruošiasi visų rūšių rizikoms žemės ūkyje, - rodo pasėlių savidraudos fondo atlikta apklausa.
Vertindami, kokios rizikos žemės ūkyje bus aktualiausios ateityje, Lietuvos ūkininkai ypač akcentuoja naujų, per pastaruosius 3 metus išryškėjusių rizikų pavojų: vėlyvąsias šalnas, pailgėjusį sausringą laikotarpį ir ugnį.
Ūkininkai nusiteikę visų rūšių rizikoms žemės ūkyje
„Apklausos metu ūkininkai vardino plačiausią spektrą rizikų žemės ūkyje ir teigė pastebintys, kad kasmet jų tikimybė didėja. Dažniausiai, net 94 proc. ūkininkų, paminėta ateities grėsmė – stichinė sausra. Kitos daugelio išvardintos rizikos, nuo kurių jie šiemet ketina saugoti savo verslą: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, iššalimai ir kruša“, - pasakoja apklausą vykdžiusio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ Žemaitijos regiono vadovas Aurimas Jocius.
Apklausoje dalyvavę ūkininkai iš visų šalies regionų pabrėžė, kad turi būti pasiruošę viskam: „visos rizikos aktualios, nes neaišku, kas kada gali įvykti“, „temperatūrų ekstremumai, nežinai, ko laukti“, „pavojingos tampa dažnėjančios momentinės oro stichijos“, „liūtis, kruša, audra, sausra – visos gamtos išdaigos sukelia pavojų verslo egzistencijai“, - individualių interviu metu apklausoje pasisakė Lietuvos žemdirbiai.
2020 metų rizikos
Apžvelgdami 2020 metų derliaus sezoną, ūkininkai vardino, kad didžiausias netikėtumas ir iššūkis buvo gegužės mėnesį iškritęs sniegas – dėl jo iškilo grėsmė, kad žieminių rapsų derlius bus pilnai sunaikintas.
„Pirmą kartą patyrėme stipraus sniego spaudimo ir šalnos žalas žieminių rapsų laukuose“, „prieš pat derliaus nuėmimą ledėkai per kelias minutes iškūlė rapsų laukus, vietomis nuostoliai siekė 100 procentų“, - apklausoje teigė rapsų augintojai.
„Audra „nušmirgeliavo“ ką tik sudygusius augalus, teko dar kartą atsėti“, „mus paveikė lokali liūtis – užplakė pasėtus pasėlius ir augalai negalėjo išdygti“, - pavasarį prisiminė kitų augalų rūšių augintojai.
„Audra, kruša, išgulimas javuose“, „išgulimas ir truputis iššalimo“, „kruša rapsuose“, „didelis kritulių kiekis, net 80 mm, kai viską plovė“, „miežių pagulimas“, „pavojinga vasara dėl sausros ir krušos“, - trumpai į klausimą apie 2020 metais patirtus iššūkius atsakinėjo ūkininkai.
„Pernai buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo Lietuvoje dominuojančių javų ir rapsų iki kukurūzų bei lubinų. Metai parodė, kad vyravusi nuostata, jog užtenka saugoti tik rapsų ir javų laukus, nebegalioja – svarbu apsaugoti visų augalų pasėlius“, - komentuoja 14 metų Lietuvoje veikiančio pasėlių savidraudos fondo vadovas Martynas Rusteika.
Saugumas, ramybė, finansinis stabilumas
Atsakydami į klausimą, kaip pasėlių draudimas padeda valdyti žemės ūkio rizikas, ūkininkai kartojo tris dalykus: saugumas, ramybė, finansinis stabilumas.
Net 9 iš 10 ūkininkų sakė, kad apdraudę pasėlius, „ramiau miega“, nes „turi mažiau rūpesčių“.
Stambių (daugiau kaip 400 hektarų), vidutinių bei smulkių (iki 200 hektarų) ūkių savininkai dalinosi tokia pasėlių draudimo patirtimi: „garantuoja apyvartinių lėšų srautus“, „ūkio pajamų dydžio garantija“, „apsaugo nuo ūkio bankroto įvykus didelei žalai“, „pasėlių draudimas padeda tuo, kad, atsitikus žalai, vis tiek kažkiek gauni draudimo išmokos“, „patyręs nuostolių, gavau draudimo išmoką, pilnai padengusią patirtus nuostolius“ ir kt.
„Nesvajojam, kad atsiras nuostoliai, bet, o jeigu nuostoliai? Todėl draudžiame dėl garantuotų pajamų. Apsidraudžiam pasėlius ir ramiai miegam. Jei nutinka bėda, tai pasėlių draudimas pagelbėja“, - sakė vidutinio dydžio ūkio savininkas iš Kauno rajono.
„Turiu didelį ūkį, 1400 hektarų, esu įkūręs ŽŪB, ūkis yra verslas, ir žiūriu kaip į verslą – todėl pasėlius draudžiu“, - sakė Joniškio rajono ūkininkas.
„Pradžioje galvojau „kokie dideli pinigai, juokinga, butą Kelmėje nusipirkčiau“, bet vieną kartą gamta iškrėtė išdaigą ir dabar net nekeliu klausimo dėl pasėlių draudimo“, - sakė su šeima 700 hektarų valdanti ūkininkė.
Žemdirbys iš Panevėžio rajono net piktinosi dėl keliamo klausimo apie pasėlių apsaugos reikalingumą.
„Tai tu palauk, ar tu mašiną draudi? Kodėl, nes privaloma? O „Kasko“? Tai aš tiek investuoju į savo ūkį, o čia vienas spragtelėjimas – kruša, liūtis ir viskas. Tai man bent kokias išlaidas kompensuoja, o tai iš kur man imt pinigų?“, - svarstė 230 hektarų ūkio savininkas.
Taupo laiką ir galvoja apie ateitį
Jaunesnio amžiaus ūkininkai argumentavo, kad draudžiasi, nes „galvoja apie ateitį“.
„Ūkininkaujant rizika – didelė, o pasėlių draudimas nuostolius sumažina, padeda juos apsaugoti nuo nepalankių gamtos reiškinių, mąstant ilgalaikiai“, - sakė trečius metus ūkininkaujantis vyras iš Šakių rajono.
Jauniesiems ūkininkams taip pat itin svarbu taupyti laiką: „laikas – pinigai, o pasėlių draudimas reiškia mažiau rūpesčių“.
Susimąstyti priverčia nuostoliai
Metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad apie pasėlių draudimo naudą žemdirbius priverčia susimąstyti jų arba pažįstamų ūkininkų patirti nuostoliai. Respondentai taip pat atsakė, kad pasėlius ėmė drausti tada, kai pradėjo atidžiai skaičiuoti savo išlaidas, kurios „sudedamos į laukus“.
Stambaus Kėdainių ūkio savininkas juokėsi: „neraginčiau kitų ūkininkų draustis, tegul nesidraudžia, man liks daugiau laisvų žemių“.
„Manau, kad pasėlių nedrausti negalima, nes juk žemės ūkio techniką draudžiu. Pasėlių draudimas prilygsta 3 kombainų draudimui, bet techniką dar gali apsaugoti, o nuo nepalankių meteorologinių reiškinių pasėlių neapsaugosi“, - komentavo Širvintų ūkininkas.
„Pasėlių draudimas yra protingas dalykas, o prieš draudžiantis reikia gerai susidėlioti finansus ir matyti, ar ūkis krenta į duobę (finansinę), ar ne, ar jis turi pastovius gerus pinigus, ar ne – finansuose iškart viskas gerai matosi“, - patirtimi dalinosi 63-ejų metų ūkininkas.
Keičiasi nuostatos
Daugiau kaip 5 metus savo pasėlius draudžiantys ūkininkai teigė, kad pasėlių draudimą jau laiko standartu ir prilygina privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.
„Ši apklausa parodė ir kintantį žemdirbių mąstymą: jeigu anksčiau galvodavo, kad pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui apsaugoti pasėlius, pastarieji metai ūkininkams rodo, kad geriau pirma pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o toliau jau dirbti žemę. Dar viena kintanti nuostata – vis daugiau žemdirbių savo ūkius suvokia kaip verslą, o ne šiaip užsiėmimą ar pramogą“, - pastebi M. Rusteika.
Apklausoje buvo aiškinamasi ir kas ūkininkams svarbiausia, vertinant draudimo paslaugų suteikimą: „visada atvažiuoja į vietą“, „išsamiai viską paaiškina – ką ir kada pildyti, pateikti“, „svarbu, kad yra lankstūs, todėl aš esu lojali“, „man pasitikėjimą kelia, kad savidraudos fondas yra tarptautinis, draudžiamės kartu su Vokietijos, Italijos ar kitais senas tradicijas turinčiais ūkininkais“.
Draudimo išmokų šuolis
Pasėlių savidraudos fondas kokybinėje apklausoje individualius interviu vykdė su ūkininkais iš Akmenės, Alytaus, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolė, Panevėžio, Plungės, Prienų, Raseinių, Šakių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų.
Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ dirba jau 196 metus, turi 10 filialų su daugiau kaip 100 tūkst. narių–ūkininkų 10-yje Europos Sąjungos šalių: Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.
Per 2020 metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).
Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ informacija
